- kūlymas
- 2 kū́lymas sm. (1), kū́limas (1) Brž, (3a) Skp, kūlìmas (2) 1. Kos47, DŽ sena, nenupjauta pernykštė žolė pievoje: Prasta žolė – su kū́lymu Pg. Pernai pieva pasiliko nešienauta, tai šįmet čia šienas su kū́limu Trs. Piemenys uždegė kū́limą, ir nuo to miškas degti pradėjo J. 2. Ak bot. švylys (Eriophorum): Kūlìmo prižėlę pelkės J.Jabl(Pšl). Kukabalėj auga kūlimaĩ Skp. Prie balų auga kūlimai Pnd.
Dictionary of the Lithuanian Language.